Ar gali vanduo pavirsti į pieną?

KLAMPUS PIENO EŽERELIS

Ar gali vanduo pavirsti į pieną? Į tai turbūt teisingiausiai atsakys pienininkystės specialistai. Bet kiekviena naujovė reikalauja eksperimentų. Jų ir ėmėsi viena pieno pristatymo punkto vedėja su savo talkininku.

Eksperimentavo beveik metus, nors ir ne kas dieną. Kam reikėjo, jų darbais nepasidomėjo, tačiau neiškentė kolūkiečiai ir apie vandenį, paverčiamą pienu, bei dar kai ką brūkštelėjo laišką Skuodo rajono liaudies kontrolės komitetui:

„Esam pasipiktinę mūsų kaimo pieno priėmėjų darbu. Petrutienė į pieno davėjų sąrašus įrašo žmones, kurie net karvių neturi... Dirba ir vagia... Pieną atskiedžia vandeniu... Nejaugi viskas galima?"

Matyt, galima. Primelžia tiek pieno, kiek jo net karvė nesapnavo, dar geriau, karvių- nė kvapo, o pieno upės teka.

Gavęs kritinį signalą apie pieno supirkėjų darbą, Skuodo rajono liaudies kontrolės komiteto pirmininkas J.Vaitelavičius suabejojo dėl pieno upių iš pasakų. Ir liaudies kontrolieriai tuoj pat apsilankė Narvydžių pieno supirkimo punkte. Buvo patikrinta pieno priėmimo žurnalai ir pinigų išmokėjimo žiniaraščiai, pieno tiekėjų knygelės, kalbėtasi su pačia vedėja, žmonėmis.

- Kokie dabar čia monai?!- labai nustebo Janina Jankauskienė, sužinojusi, kad yra uoli pieno tiekėja, už tai gavusi vos ne septynis šimtus rublių.

Buvo ko stebėtis ir dar kai kuriems Skuodo rajono gyventojams. Tiems, kurie taip pat pieno valstybei nepardavė ir, suprantama, pinigų už tai nematė, tačiau vedėja į pieno tiekėjų sąrašus juos įrašė. Prirašinėjo šimtais kilogramų. Ir susidarė gražus pieno ežerėlis 27 896,16 kg bazinio riebumo pieno.

Narvydžių pieno surinkimo punkto vedėja Stasė Petrutienė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, į Skuodo rajono „Laisvės" kolūkio pieno supirkimo į gyventojų žurnalus įrašydavo nesupirktą pieną, taip pat prirašydavo pieno daugiau, nei jo būdavo pristatyta, suklastodavo pieno tiekėjų sąrašus ir parašus, o pinigus pasisavindavo. Taip ji pelnė per 8 tūkstančius rublių. Dalį jų davė savo bendrininkui pienovežio vairuotojui Zigmui Daukantui.

Kaip pieno ežerėlis galėjo tyvuliuoti tik popieriuje? Zigmas Daukantas anksti rytą nuvažiuodavo iki pieno supirkimo punkto vedėjos namų, ši sėsdavo į pienovežio kabiną ir drauge vykdavo į kaimą rinkti pieno bidonų.

- Kad žmonėms nereikėtų laipioti per cisterną, pieną iš bidonų išpildavau pats,— pasakojo Daukantas.- Už tai kiekvienas kas mėnesį duodavo man po rublį. Paskui važiuodavau į miesto pieninę priduoti pieno. Apie tryliktą valandą savo darbą jau būdavau atlikęs...

Sykį vairuotojas pasakė pieno supirkimo punkto vedėjai, kad įlinko jo pienovežio cisternos vidinė sienelė ir dėl to sumažėjo talpa. Vedėja buvo jam užsiminusi, kad ne pro šalį prasimanyti pinigų, o išgirdusi apie įlenkimą, greit sumetė:

- Kiek dėl to sulankstymo gali pienovežį tilpti mažiau pieno?

- Apie šimtą litrų...

- Aš buvau girdėjusi, kad kiti taip daro...- vėliau teisme prisipažins Stasė Petrutienė.

Ir darė...

Pasinaudojo, kad niekieno akis neužkliuvo už įlenktos sienelės, niekam nepranešė, kad sumažėjo pienovežio talpa. Atriedėdavo iki pieninės ir čia nekontroliuojami priduodavo pieną. Pieninės darbuotojai tik pažvelgdavo į cisterną, pieno nesverdavo, tikėdavo įrašais žiniaraštyje.

Taip atsirado „popieriniai" pieno kilogramai, pavirtę pieno ežerėliu, kurį dar įsigudrino atskiesti vandeniu.

-Vandenį į pienoveži pildavome abu su Daukantu,- sakė Petrutienė.- Aš atsukdavau kraną... Vairuotojas tą pieną veždavo į kompleksą paršiukams... Pieninei — „popieriniai" pieno kilogramai, paršiu-kams — vanduo, pavirtęs pienu, o Stasei Petrutienei ir Zig-mui Daukantui- pinigai ir konjakas.

-Konjako išgerdavome su Daukantu, kai parvažiuodavome iš pieninės,- Petrutienės žodžiai teisme.

Išaiškėjus grobstymams ir dar nespėjus Z. Daukantą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jis spėjo likviduoti savo „Volgą", taupomojoje kasoje- visus savo pinigus.

Baudžiamoji byla Stasei Petrutienei ir Zigmui Daukantui buvo iškelta liaudies kontrolierių pateiktų faktų pagrindu.

Skuodo rajono liaudies teismas S. Petrutienę nubaudė laisvės atėmimu 8 metams, konfiskuojant jos turtą ir 5 metams atimant teisę eiti pareigas, susijusias su materialinių vertybių ir piniginių lėšų tvarkymu, apskaita ir apsauga. Z. Daukantas nuteistas laisvės atėmimu 7 metams, konfiskuojant jo turtą. Jam 5 metams atimta teisė dirbti darbą, susijusi su materialinių vertybių tvarkymu, apskaita ir apsauga. Iš jųdviejų priteista solidariai 8026,63 rb Skuodo rajono „Laisvės" kolūkiui ir 420,20 rb valstybinio mokesčio.

Liaudies teismas priėmė atskirąją nutartį. Joje sakoma, kad S. Petrutienės darbą turėjo kontroliuoti Skuodo rajono „Laisvės" kolūkio specialistai, kurie jo visai nekontroliavo. Kolūkis, pažeisdamas nustatytą tvarką, leido S. Petrutienei mokėti pieno tiekėjams pinigus už pieną. Tuo pasinaudodama, ji su Z.Daukantu grobstė pinigus.

Nebuvo reikiamos tvarkos ir Skuodo pieninėje, kur direktoriavo J. Adiklienė. Jos darbuotojai, priimdami pienovežiu pristatomą pieną, jo nesverdavo, nežiūrėjo, ar visas pienas išpilamas, ar tvarkingos pienovežio talpos. Dėl įlinkimo buvo pristatoma mažiau pieno, negu būdavo pagal dokumentus. Tačiau pieninėje trūkumų nebuvo. Tai parodo, kad čia nebuvo ir reikiamos pieno apskaitos.

Skuodo rajono vidaus reikalų skyriaus tardymo grupės vyresnioji tardytoja, milicijos majorė R.Petkuvienė atkreipė žemės ūkio valdybos viršininko Z.Zakarausko dėmesi į tai, kad nusikaltimui buvo palankios sąlygos, „Laisvės" kolūkio specialistai buvo nusišalinę nuo pieno supirkimo punkto veiklos. Pinigus išmokėdavo ne tam, kas pieną pardavė, o bet kam, kas paprašydavo- kaimynas ar giminaitis. Pieno supirkimo punkto darbo niekas netikrino, pieno tiekėjai neturėjo knygelių...

Stasė Petrutienė prisipažino kalta, Zigmas Daukantas parašė kasacinį skundą, prašydamas Skuodo rajono liaudies teismo nuosprendį iš dalies pakeisti ir sušvelninti bausmę.

Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisminė baudžiamųjų bylų kolegija šį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos TSR liaudies kontrolės komitetas kartu su rajonų komitetais, Vidaus reikalų ministerija bei TSRS valstybinio standartų komiteto Lietuvos respublikinės valdybos specialistais tikrina respublikoje pieno paruošas. Jie randa netvarkos, dėl kurios ir susidaro palankios aplinkybės piktnaudžiauti. Kai kuriose autocisternose pieno telpa mažiau nei nurodoma dokumentuose, tačiau mašinas sutvarkyti delsiama. Randama ir netvarkingų pieno priėmimų punktų matavimo prietaisų, svarstyklių. Ne viename priėmimo punkte pienas matuojamas litrais, o dokumentuose užrašoma kilogramais. Taip apgaudinėjami pieno tiekėjai, nes litras 20 laipsnių temperatūros pieno sveria kilogramą ir 30 gramų. Keista, kad tokios paprastos aritmetikos nesupranta kai kurių ūkių vadovai. Ūkių laboratorijose trūksta reagentų ir prietaisų, kuriais nustatoma pieno kokybė. Dokumentuose lyginamojo svorio, temperatūros, rūgštingumo rodikliai nurodomi iš akies. Nerūpestingai atliekamos pieno riebumo analizės. Kiekvienas kilogramas pieno kainuoja daug žemdirbių triūso. Jis eina perniek, kai pamatuojama iš akies, užrašoma iš lubų...

Iš knygos "Nusikaltimų pėdsakais".

Vilnius "Mintis" 1988m.